Lietuvoje medžių pjovimas nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktais, siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti želdinių išsaugojimą. Prieš pradedant medžių kirtimo darbus savo sklype, svarbu žinoti, kada reikalingas leidimas ir kokios gali būti pasekmės už neteisėtą veiklą.

Kada reikalingas leidimas medžių pjovimui nuosavame sklype?

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, privačioje žemėje kertant medį ar krūmą arba intensyviai jį genint (kai pašalinama daugiau kaip 30% lajos tūrio), būtina gauti savivaldybės išduotą leidimą, jei želdinys priskiriamas saugotiniems. Saugotinais laikomi medžiai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, tam tikros rūšies ar dydžio. Kiekviena savivaldybė gali turėti specifines taisykles, todėl prieš planuojant kirtimo darbus rekomenduojama kreiptis į vietos savivaldybę.

Išimtys, kai leidimas nereikalingas:

Leidimo nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant, pavyzdžiui, kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą ir pateikdami nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir nukirstas saugotinas želdinys.

Atsakomybė už neteisėtą medžių pjovimą:

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą:

Be baudos, asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.

Rekomendacijos:

Prieš planuojant medžių kirtimą, rekomenduojama:

Tai padės išvengti galimų baudų ir žalos atlyginimo pareigų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *